Kodėl lietuva negina savo paveldo

Šiandien civilizuotas pasaulis vis labiau vertina ekologišką gyvenimo būdą: naudojami antrą kartą pritaikomi daiktai, populiarėja natūralios medžiagos. Tai neaplenkia ir statybų sektoriaus – žmonės didžiuojasi gyvendami mediniuose, rąstiniuose, moliniuose namuose, giria jų privalumus. Tačiau Lietuva ir Europos Sąjunga į šią tendenciją žiūri kitaip.

Lietuva paskelbė, kad naujai projektuojami ir statomi pastatai privalės atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę. Pagal Aplinkos ministerijos dokumentus, ši riba įsigalios nuo lapkričio 1 d. Tai reiškia, kad tradiciniai rąstiniai namai nebeatitiks reikalavimų ir jų statyba taps sudėtinga bei brangi.

Natūralios medžiagos – privalumai ir ribojimai

Pagrindinė išorinės sienos funkcija – saugoti šilumą ir apsaugoti nuo vėjo bei kritulių. Rąstų, medienos ir kitų natūralių medžiagų naudojimas turi gilias tradicijas Lietuvoje ir Europoje. Tokios medžiagos pasižymi puikiomis savybėmis – šilumos talpa, gebėjimu reguliuoti drėgmę, natūralumu.

Tačiau vien tik natūralių savybių nepakanka – svarbiausia, kad pastatai atitiktų energetinius ir saugos reikalavimus. ES tikslas – sumažinti energijos vartojimą, priklausomybę nuo importuojamų išteklių bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Kadangi pastatai suvartoja apie 40 % visos energijos, jų efektyvumas yra esminis klausimas.

ES ir Lietuvos reikalavimai

Pagal nustatytą tvarką, energinio naudingumo reikalavimai nuosekliai griežtėjo:

• nuo 2006 m. – ne mažiau kaip C klasė;
• nuo 2014 m. – ne mažiau kaip B klasė;
• nuo 2016 m. lapkričio – ne mažiau kaip A klasė;
• nuo 2018 m. – ne mažiau kaip A+ klasė;
• nuo 2021 m. – visi nauji pastatai turi atitikti A++ klasę (beveik nulinės energijos pastatai).

Tai reiškia, kad tradiciniams rąstiniams namams pasiekti tokią klasę be papildomų priemonių – praktiškai neįmanoma.

Rąstinių namų standartų problema

Kaip pastebi asociacijos atstovai, iki šiol nėra aiškių rąstinių namų statybos standartų. Aplinkos ministerija taiko tik bendruosius reikalavimus, bet atskiro reglamento, kuris apibrėžtų specifinius rąstinių namų sprendimus (sandarumą, šilumos izoliaciją ir kt.), nėra. Tai kelia neaiškumų ir sudaro sąlygas skirtingoms interpretacijoms.

Galimos išimtys ir išeitys

Pagal ES direktyvas, minimalūs energinio efektyvumo reikalavimai netaikomi:

• kultūros paveldo pastatams,
• maldos namams,
• laikiniesiems pastatams (iki 2 metų),
• mažiems pastatams iki 50 m²,
• poilsio paskirties nameliams, naudojamiems ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.

Kai kurie specialistai siūlo rąstiniams namams suteikti kultūros paveldo statusą, kad būtų galima tęsti šias tradicijas. Tačiau Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, jog nauji pastatai paveldu būti negali – paveldas yra tik jau egzistuojantys objektai arba tradicinės žinios ir technologijos.

Rinkos siūlomi sprendimai

Aplinkos ministerija pripažįsta, kad rąstinių namų sienos be papildomos izoliacijos negali pasiekti A klasės. Todėl siūlomi kompromisiniai variantai:

• statyti vasarnamius iki 50 m², kurie nepatenka į griežtus reikalavimus;
• rinktis namus, vizualiai panašius į rąstinius, bet turinčius modernias izoliacines medžiagas;
• derinti tradicinę rąstų konstrukciją su papildoma termoizoliacija.

Apibendrinimas

Tradiciniai rąstiniai namai Lietuvoje susiduria su griežtais energinio efektyvumo reikalavimais. Be papildomų sprendimų jie neatitinka A klasės standartų, todėl tampa labiau nišiniais arba pritaikytais poilsio paskirčiai. Visgi rinka prisitaiko – siūlomi statramstiniai („Staflaft“) namai, rąstinių ir karkasinių namų junginiai bei įvairūs pakaitalai, kurie leidžia išsaugoti rąstinio namo estetiką ir tradicijas, kartu pasiekiant reikiamą energinį efektyvumą.