Kodėl Lietuva negina savo paveldo

Civilizuotas pasaulis kraustosi iš proto, besivaikydamas mados gyventi kuo ekologiškiau, naudoti tai, kas jau buvo panaudota. Šios tendencijos atėjo ir į gyvenamąjį sektorių. Žmonės didžiuojasi gyvendami mediniuose, rąstiniuose, moliniuose namuose, giria jų pranašumus. Tačiau Lietuva, netgi visa Europos Sąjunga, atrodo, turi kiek kitokį požiūrį.

Lietuva paskelbė, kad jau nebenutolins termino, nuo kada naujai projektuojami ir statomi pastatai turės būti ne žemesnės negu A energinio naudingumo klasės. Pagal paskutinius Aplinkos ministerijos dokumentus, ta diena ateis šių metų lapkričio 1 dieną. Tačiau kaip tik šią dieną bus palaidota sveiko, ekologiško gyvenimo būdo žmonių viltis gyventi rąstiniuose namuose. Nebent tai būtų tiek turtingi, kiek ir įnoringi žmonės. Nes tradiciniai rąstiniai namai niekada nebus A energinio naudingumo klasės – tai sako meistrai, tai tvirtina ir Aplinkos ministerijos specialistai.

Natūraliai susiformavusios medžiagų savybės gerai, bet jų panaudojimas – ribojamas

Kad ir iš kokių medžiagų būtų pastatytas namas, pagrindinė išorinės namo sienos funkcija yra išsaugoti temperatūrą ir apsaugoti nuo vėjo, kritulių ir kt. Rąstų, medienos ir kitų natūralių medžiagų panaudojimas pastatų statybai turi senas tradicijas ir plačiai paplitęs tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Dažnai natūraliai gamtoje susiformavusias medžiagų savybes, tokias, kaip medžiagos šiluminė talpa ar sugebėjimas laipsniškai įgerti ir išgarinti drėgmę, sunku išgauti gaminant naujus statybos produktus. Tačiau, nepaisant gerųjų savybių, šios medžiagos gali likti nepanaudotos, nes svarbiausia, kad namas atitiktų jam keliamus funkcinius, energinius, saugos ir kitus reikalavimus. Kodėl?

Pastatuose suvartojama 40 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Pastatų statoma vis daugiau, energijos naudojimas taip pat auga. Todėl energijos vartojimo mažinimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatų sektoriuje yra svarbios priemonės, būtinos sumažinti Sąjungos energetinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Europoje sutarta, kad minimalūs privalomi pastatų energinio efektyvumo reikalavimai gali būti nenustatomi pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, maldos namai ir kitos religinės paskirties pastatai; laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau nei dvejus metus; nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės sandėliams; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas yra ne didesnis kaip 50 kv. m; poilsio paskirties – sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus, ir nešildomiems pastatams.

Oficiali informacija

2012 m. numatytas energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas ir pereinamumas pagal datas:

  • Naujai statomų pastatų (statybą leidžiantis dokumentas išduotas) nuo 2006 iki 2014 m. energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip C;
  • Naujai statomų pastatų po 2014 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip B;
  • Naujai statomų pastatų po 2016 m. lapkričio 1 d., - ne žemesnė kaip A (optimalus sąnaudų atžvilgiu lygis);
  • Naujai statomų pastatų po 2018 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip A+;
  • Naujai statomų pastatų po 2021 m. sausio 1 d., - ne žemesnė kaip A++;
  • Atitinkamai modernizuojamų pastatų iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip D, o po 2014 m. sausio 1 d. ne žemesnė kaip C (optimalus sąnaudų atžvilgiu lygis).
  • Po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai.

Energijos beveik nevartojantis pastatas suprantamas kaip pastatas, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas, o reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją tokie pastatai atitinka A++ klasę.

Atitinkamai ir naujai statomų pastatų atitvaros turi pagal klases keliamus reikalavimus:

Reikalavimų gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientams – U, W/(m2∙K) (varžoms – R, m2∙K/W) kitimas:

Asociacijos prezidentas mato dar vieną rąstinių namų problemą. Nors asociacija rodė iniciatyvą, vaikščiojo po valdžios kabinetus, iki šiol nėra jokių rąstinių namų statybos standartų. Aplinkos ministerija, sako p. Kerevičius, pateikė formalų paaiškinimą, kad rąstiniams namas turi būti taikomieji bendrieji reikalavimai, o atskiri dokumentai reglamentuoją, bendriniu žodžiu įvardintus – “Medinių konstrukcijų projektavimą”, “Medienos gaminiai,konstrukcijos ir jų elementai”, “ES techninio įteisinimo rekomendacijos ETAG007 “Medinių pastatų komplektai”.

„Paprašiau surasti bent sakinį kur būtų aprašomi išskirtinai rąstinio namo konstruktyviniai sprendimai, techniniai reikalavimai, kad nebūtų skirtingų interpretavimų esminiuose klausimuose, tame tarpe ir dėl sandarumo, šilumos izoliacijos – “neparodė”, panašu, kad niekam tai nerūpi“, – piktinasi p. Kerevičius. Tačiau išeitis yra. Kaip jau buvo minėta, minimalūs privalomi pastatų energinio efektyvumo reikalavimai gali būti nenustatomi pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai. Tad rąstiniams namams suteikus šį statusą, tradiciniai lietuvių namai liktų gyvuoti.

Siūlo statyti rąstinius vasarnamius arba pakaitalus

Lygiai prieš metus portalas Statybunaujienos.lt nagrinėjo šią problemą, kalbindamas ir Aplinkos ministeriją. Jos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas buvo klausiamas ir apie tokią galimybę – rąstinius namus priskirti paveldui. Tačiau ir tuomet, ir dabar jis patvirtino nekintamą Aplinkos ministerijos nuostatą: „Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui. Paveldas – tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios, kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija.“

Žinant rąsto ir kitų medinių konstrukcijų privalumus, trūkumus ir šilumines charakteristikas, akivaizdu, kad nenaudojant papildomų priemonių, tokių, kaip termoizoliacija, sunku ir praktiškai neįmanoma pasiekti sienų ir kitų elementų tinkamo energinio efektyvumo, pripažįsta Aplinkos ministerija.

Rinka vis labiau prisitaiko ir siūlo sprendinius, kaip pasiekti reikiamas energinio naudingumo charakteristikas, kartu išlaikant tradicinio rąstinio namo išvaizdą ir gerąsias savybes. Kitaip sakant, siūloma statyti ne rąstinius, o panašius į rąstinius namus.

„Siekiant išsaugoti senąsias rąstinių namų statybos technologijas, nenaudojant šiuolaikinių technologijų, visada lieka galimybė statyti tradicinius rąstinius iki 50 kv. m pastatus ar namus, skirtus poilsiui (vasarnamius), kaip tai daroma didžiojoje dalyje Europos“, – ramina T. Baranauskas.

Galima nutuokti, kad Lietuvoje rąstiniai namai masiškai nestatomi. Tad suteikus išimtį, mūsų bendrapiliečiai klimato nepakeistų ir Europai gyvenimo neapkartintų. Bet senąsias tradicijas išlaikytume.